Kurį kepsnį rinktis?
Niekada ne vėlu pradėti gilintis į skirtingų mėsos dalių skonių skirtumus, paruošimo ypatybes ir išsirinkti kepsnį pagal savo skonį.
Kepsnys (steak): neretai manoma, kad taip vadinamas tik jaučio išpjovos kepsnys, tačiau iš tiesų bet kurios mėsos ir net žuvies kepsnys gali būti įvardijamas kaip tik taip.
Jautienos išpjova (tenderloin): mažiausiai dirbantis jaučio nugaros raumuo, esantis po nugarine vadinama dalimi. Mėsa – minkšta, neturinti riebalinio sluoksnio. Tai brangiausia jautienos dalis, nes jos iš viso jaučio gaunama mažiausiai, tačiau išraiškingų kepsnių mėgėjai ją renkasi rečiau – būtent dėl per švelnaus, neryškaus skonio.
Standartinis išpjovos priekinės arba galinės dalies kepsnys (filet mignon) sveria apie 200 g.
Stambesnioji vidurinė išpjovos dalis kepama kaip sultingas Chateaubriand didkepsnis, skirtas dalintis. Sveria apie 500 g.
Nugarinė (New York strip): panaši į išpjovą pagal struktūrą, tačiau su per kraštą einančiu riebaliniu sluoksniu, kuris kepant atiduoda skonį nepalikdamas riebumo. Tai nėra pati minkščiausia mėsa, tačiau jau turinti charakteringą skonį. Tikriausiai todėl šis kepsnys laikomas vienas populiariausių kepsnių pasaulyje, o tikri mylėtojai šį kepsnį valgo trumpai pakeptą, „su krauju“. Kepsnys sveria apie 300 g.
Antrekotas (rib eye): skirtingai nuo nugarinės, riebalo sluoksnelis yra ne kepsnio krašte, o viduryje, todėl kepant pasiskirsto tolygiai. Tokia mėsa yra išraiškingiausio skonio, sultinga, įdomi, tačiau dar pakankamai švelni. Rekomenduojame mėgautis antrekoto skoniu neužgožiant jo garnyrais ir padažais. Standartiškas antrekoto kepsnys sveria apie 300-350 g.
Mentė: viena populiariausių jautienos dalių pietų meniu, minkšta ir su kremzlyte, pasižyminti sodriu ir išraiškingu skoniu. Kepsnys sveria apie 180 g.
Nugarinė su kaulu (T-bone): tai T-formos kaulu perskirta nugarinės ir išpjovos dalis. Viename kepsnyje susitinka ryškus mėsos skonis ir švelnumas. Tai didesnis, skirtas keliems dalintis, net iki 1 kg sveriantis kepsnys.