Idėjos pusryčiams

Būna dienų, kai norisi ypatingesnių pusryčių neišeinant iš namų. Gal tai rytas pagaliau be skubėjimo, gal proga pamaloninti viešintį svečią ar tiesiog užpuola pakili nuotaika ir ūpas pradžiuginti savo šeimą.

Mūsų šefas Dmitrij kviečia į savo ryto meniu įtraukti keletą nesudėtingų klasikinių patiekalų, kuriuos patiekiant su trupučiu fantazijos, galima nesudėtingai surengti šventišką pusryčių puotą.

Kultiniai Benedikto kiaušiniai su olandišku padažu ir namie sūdyta lašiša

Šių kiaušinių istorija siekia prabanga besivaržiusį 1894-ųjų Niujorką, o autorystė tebeginčijama tarp dviejų Benediktų. Galima būti nemačius paties Niujorko, nemėgti senų filmų, bet būti neragavus šių kiaušinių, reiškia ne ką kita, o, rėšim be užuolankų, šiuolaikinės Vakarų virtuvės spragą. Linkime kuo greičiau ją užpildyti, įvaldyti šį kiaušinių ruošimo būdą ir supažindinti su šiuo abejingų nepaliekančiu skanėstu kitus.

Reikės:

Pirmiausia (bent jau pusryčių išvakarėse) pasiruoškime lengvai sūdytos lašišos, kurios, jei nesunaudosite kiaušiniams, užteks dar ir gurmaniškiems priešpiečių sumuštiniams ar salotoms.

Reikės:

Ruošiame:

Žoleles sukapojame kuo smulkiau, sudedame likusius ingredientus. Leidžiame mišiniui kiek pastovėti. Filė, gerai nusausintą, dedame ant kepimo popieriaus odele į apačią. Gerai įtriname marinatu ir uždengę dedame į šaldytuvą, kur leidžiame žuviai įsisūdyti ne trumpiau nei 24 valandas.

Kitą rytą pradedame nuo padažo, kuriam reikės:

Kiaušinių trynius atskiriame, supilame citrinos sultis, actą, įberiame druską ir pipirus.

Atskirame indelyje pradedame tirpinti sviestą – geriausia, kitame inde su vandeniu, kad neprisviltų. Prieš pildami į trynių masę, leiskime sviestui nusistovėti.

Plakikliu (geriau elektriniu) plakame kiaušinius ir silpna srovele supilame išsilydžiusį sviestą. Plakite ne per ilgai – apie pusę minutės, kol padažas įgaus malonią, tirštėjančią, kiek skystesnę už majonezą konsistenciją. Padažą palikime vėsti, vėliau, prieš užpilant ant kiaušinių, jį vėl galėsime pašildyti.

Patiekalui būtinus kiaušinius be lukšto išvirti gali būti sudėtinga tik pirmąjį kartą, vėliau seksis vis lengviau, ypač, kai atrasite sau patogiausią būdą. Kiaušinius po vieną atsargiai įmušame į kokį puodelį ar samtį – taip bus lengviau juos įleisti į puodą su verdančiu vandeniu.

Platų puodą su vandeniu užverdame, galime įberti druskos, šliūkštelti acto, kad geriau sutrauktų baltymą. Kai kas mėgsta išsukti vandenį pamaišant, kad taip kiaušinis lengviau „susivyniotų“, o kai kas tiesiog švelniai įleidžia į stovintį ir kantriai leidžia karščiui (puodą pakaitiname ant mažos ugnies kokią minutę, o tada išjungiame) dirbti savo darbą.

Kol kiaušiniai stingsta, paskrudiname šoninę, bandelę, jei reikia, pašildome padažą.

Į lėkštę dedame bandelę, ant jos dedame kelias juosteles šoninės arba gabalėlį lašišos, nuvarvintą kiaušinį, užraitom šaukštą padažo, užberiame pipirų. Špinatus galima patiekti greta žalius arba, svieste pakepinus, sluoksniuoti ant bandelės. Smidrus lengvai pakepiname su šoninės juostele ir patiekiame greta.

Skanaus!

Legendiniai „The Town“ varškėčiai

Ką ir bekalbėti – varškėčiai buvo ir bus pats populiariausias pusryčių patiekalas, ypač vaikams,  ir jie visada asocijuosis su jaukiausiais rytais. Jau legenda tapusiems mūsų restorano varškėčiams būtini kuo natūralesni (iš kaimo ar patikimos močiutės turguje) produktai, tik tada atsiskleis visas jų skonis ir kvapnumas.

Reikės:

Ruošiame:

Varškę (kambario temperatūros) krečiame į dubenį ir ištriname šakute. Dedame kiaušinio trynius, beriame cukrų, vanilinį cukrų, druską ir viską gerai išmaišome. Beriame miltus, sumaišytus su kepimo milteliais ir dar kartą gerai paminkome rankomis. Stalą pabarstome miltais, dedame tešlą ir dar kiek pabarstome miltais tešlos paviršių. Tada lengvai iškočiojame maždaug 1 cm storio tešlos blyną. Su nedideliu konditeriniu žiedu arba stikline išspaudžiame vienodo dydžio blynelius. Beje, kuo varškėčiai mažesni, tuo gardesni! Kepkite ne aliejuje, bet su lydytu ghi arba kokosų sviestu ant vidutinės ugnies, tuomet varškėtukai įgaus malonų prieskonį, švelniai apskrus ir neprisigers riebalų.

Kepdami jie turėtų dailiai iškilti. Jeigu miltų įdėsite daugiau, varškėčiai bus kietesni. Svarbiausia jų kepimo paslaptis – neskubėti! Padažui naudokite natūralų jogurtą, grietinę, savo mėgstamą uogienę, uogas ir savo fantaziją.

Skanaus!

Karamelinė avižinė košė

Tai ta pati avižinė košė, tačiau, laikantis tam tikrų taisyklių ir proporcijų, ji gali būti verdama tobulai! O papildyta sveikais skaniais pagardais gali iš naujo priduoti to nepakartojamo jaukumo jūsų pusryčių stalui.

2 asm. reikės:

Pirma taisyklė – naudokime tik aukščiausios kokybės pilno grūdo avižinius dribsnius, į greitai paruošiamus net nežiūrėkime.
Antroji taisyklė – dribsnius, prieš berdami į puodą, gerai perplaukime.

Užverdame vandenį / pieną, padruskiname, sudedame norimus prieskonius, razinas ar kitus priedus, suberiame dribsnius ir gerai maišant verdame. Jei naudojame tik vandenį – jo pilame dvigubai nei dribsnių. Pieno šlakelį galima įpilti jau ir tik baigiant virti. 

Košę nuolat maišome, verdame 10-15 minučių, kol pradės kibti prie dugno – iš čia ir tas būtinas karamelinis skonis! Išvirus, dar uždengus palaikome, kad galutinai „sušustų“.

Sviestą galime įmaišyti dar bendrame puode arba, jei yra mėgstančių, gabalėlį įmeskime jau įdėjus į dubenėlį.

Papuošiame, pagardiname pageidaujamais priedais ir nieko nebelaukiame – ši košė gardžiausia karšta.

Vietoj įprastos kavos ar arbatos siūlytume išsivirti auksinės / rožinės / matcha latės, jogų arba, kaip ir mūsų meniu – savo ar močiutės gamintos svarainių ar rabarbarų arbatos.

Jaukių, neskubrių ir ypatingumu nušviestų rytų!

Atgal į patarimus